Thursday, April 8, 2010

Scrapping the difficult times: Layout: "U-Shine"

Title: U shine
This layout is a result of seeing a prompt to scrap your fears, or that page that you keep putting off. This page is about a time of uncertainty, self-doubt, fear, and a myriad of other emotions. However, now I'm able to scrap this, because the outcome has been an amazing turnaround. 

Journaling:
Omar, On Sept. 1, 2008 you started part-time (3 hrs.) preschool at _ _ _. This was your first experience being away from home. You showed no attachment in separating from us. However, in a short time your teacher had some concerns regarding your behavior.  We were told that you mumble only a few words, and lack the spontaneous speech that is the norm for 3 year olds. Also, you preferred to be an observer rather than participating in-group activities. You shut down in this classroom. We had to swallow a big lump of fear, and face the possibility that you might have a developmental delay. To baba’s dismay, I added symbolic irony to this situation by dressing you in a turtle costume for Halloween (for a planned photo opportunity in the park after school). You stood out from the rest of the boys in their superhero costumes, and I wondered if you felt it too. We moved you to the _ _ _ school system, and got a whole team of specialists involved:  Speech therapists, child psychologists, etc. The speech therapists’ findings indicated that your speech is above the norm compared to your peers. Despite a few areas in need of improvement, no label of disability was applied to you. What I’ve learned from this experience is to give you confidence to be unique. You may never like to dance or sing, and even call me “crazy” when I dance and act silly around you. You may continue being a wise old man trapped in a child’s body. You may never be chatty or hog the spotlight. Nevertheless, you shine bright! (Photos: October 2008; Journaling: April 8, 2010.
Supply list:
Patterned paper: Basic Grey (orange and teal), Making Memories (beige), Creative Imaginations (black swirl); Tag: Prima; Trim: Luxe Designs (green), My Little Yellow Bicycle (orange); Flower: Allison Connors for Creative Imaginations; Alphabet stickers: American Crafts (yellow), Scenic Route ('U'); Thread: Coats & Clark; Border punch: Fiskars; Pen: Zig Millennium; Font: Arno Pro Smbd; Other: twine


Thanks for looking!

13 comments:

Anonymous said...

Irma, tavo šis darbas toks asmeniškas, intymus. Ačiū, kad daliniesi.

Irma said...

translation for lithuanians
****
Pavadinimas: Tu Švyti

ufff....sunki, seniau slegianti tema mum, bet kadangi viskas dabar 180 laipsnių apsisuko į gerąją pusę, pagaliau galiu šį etapą skrebinti.
Kada Mariukas pradėjo pusdienio darželinukų mokyklėlę (3 metų), neužilgo iš mokytojos išgirdome pasiųlymą kad sūnelį nuvestume pas specialistus--įtaria atsilikimą. Mokytoja jį apibudino visai kitokį vaiką negu jis namuose: nebilų-pamekenantį tik vieną žodį, ir tai nevisada, stebėtoją kuris neprisideda prie grupės žaidimų. Rodos kad įeinant pro mokyklos duris lyg jungiklis jis buvo išjungtas :( Bandėm rasti atsakymų. Mane slėgė begalinės kaltės jausmas kad galbūt aš jam užtektinai neskaičiau, ar iš vis ne tas knygas skaičiau, gal per daug miegot leidau, galbūt jis neišmoko su vaikais bendrauti kadangi pagrinde laiką leidžia suaugusių kompanijoj.
Kadangi esu dirbusi su vaikais su įvairiais negalumais, žinojau kad jis nedemonstruoja tipiškų ženklų kurie esa būdingi tam tikriem sindromam. Betgi...esu mama, tai nenorėjau kad mamiški jausmai mane apakintų šiai situacijai. Perkėlėm sūnelį į kitą mokyklą, prasidėjo visokie testai su specialistais. Kalbos terapeutė liko apstulbus ant kiek jis tauškėjo 1:1 su ja jos kabiniete. Jos testai parodė kad tuo metu jis sugebėjo sudėti 6-7 žodžių sakinius, ir jo žodynas ne atsilikęs o netgi didesnis negu vienmečių. Išeidamas iš kalbos terapeutės kabinieto, sūnelis paklausė manęs kada vėl aplankysim Miss Diane, kadangi ji jam labai patiko :D O šiaip kiti testai parodė kad jis užsisvajojęs (kaip mama :D). Viskas išsisprendė kada jį perkėlėm į naują mokyklą, ir iki šiol esu nežinioj kodėl buvusioj grupėj jis atsijungdavo. Nuo tada jo pažanga vystėsi tiesiog žaibo greičiu.
***
Pasirinkau skrebinti šias nuotraukas kadangi jos darytos dar senoj grupėj. Iš mažesnių foto galima matyti iš jo išraiškos ant kiek jis atsijungęs nuo aplinkos. Taip pat, mano antra pusė buvo l. nepatenkinta ta ironija kad sūneliui parinkau vėžio kostiuma Helovynui, neskaitant tai ką mes tuo laikotarpiu išgyvenam....bet mano pateisinimui, tai dariau kad numačiau progą jį fotografuoti parke.
***
Man moralas, tai kad nebandyti vertinti ir lyginti savo vaikus pagal tai ką sugeba jo bendraamžiai. Jis galbūt ir liks tas "mažasis suaugęs" kuris nepasiduos vaikiškumui. Galbūt jam niekad nepatiks šokti ar dainuoti; Galbūt jis dažniau mane pavadins "crazy" kada bandysiu prieš jį pakvailioti ir pašokti ar dainuoti...
Jis unikalus, ir manau turėjau išgyventi šią juodą gyvenimo juostą kad tai suvokti ir įvertinti.Todėl pavadinau darbelį: "Tu švyti".
Pagrindinėj foto, sūnelis saulutės spinduliais mėgaujasi, todėl pavadinimas čia ir simboliškas ir tiesioginis.
Ačiū kas perskaitė ;)

Jurgita said...

Labai asmeniska ir atvira ... tarsi suteikiai teise paskaityti viena is tavo dienorascio puslapiu, teise zvilgterti i jusu namu langus ... Kaip dziugu, kad tai jau praeityje. Turi nuostabius vaikus ir saunia seima. Aciu tau uz atvira darbeli.

Remini said...

jetau koks gražus darbelis, o istorija išvis... net ašarą nubraukiau...

Agneja said...

Oj kaip grazu!
koks spalvingas darbelis...

Is tikruju tokia istorija beveik ir mums pazystama...tik pradejes lnkyti darzeli sunelis irgi buvo lyg apsnudes, bet matyt nauja aplinka taip ji veike,amzinai aukletoja sakydavo, kad labai jautrus vaikas, kad buna daugiau su suaugusiais ir tt. bet dabar jau atsigavo, o as ir vel sulaukiu "pastabu" kad jis labai judrus, kad isdykes...
tai kurgi tas viduriukas? ;D
o man jis pats normaliausias vaikas!

Zodziu, saunuolis Mariukas ir saunuole jo mama ;)

Zivile said...

Pirmiausia neskaičiau, o tik žiūrėjau nuotraukas. Ir išsigandau, nes būtent pagalvojau apie kažką negero. Kokios taiklios nuotraukos! Labai ačiū, kad pasidalinai tokiu asmeniniu išgyvenimu. Ir labai džiaugiuosi, kad viskas gerai baigėsi :)

Neringa said...

Paziurejau darbeli, paskaiciau istorija... ir ilgai patylejau... As isivaizduoju, koks sunkus etapas jums turejo buti, kiek baimes, nerimo, netikrumo. Todel labai dizaugiuos, kad viskas pasisuko teigiama linkme.
Ir dar karta zaviuos tavo stiprybe, Irma, kad gali skrebinti apie tokias skaudzias temas.

Julie Tucker-Wolek said...

Such an amazing LO!!!! I loveeeeeeeeee the photos and the colors...and that story is amazing and touching!! how wonderful!: ):):):):):):):):):):):):):):):):)

Bi Medeiros said...

It's so great to see that you could make an LO about this difficult situation! Scrapbooking is really a great link between art and therapy. Beautiful job, Irma!!! Love from Bi Medeiros

Aiva said...

Labai džiaugiuosi, kad šis skauduliukas tau jau užgijo...

Man labai patiko, kad tiek daug siuvinėjai šiame darbelyje. Ypač patiko etiketės siuvinėta gėlytė - nors, galbūt, tai tik lipdukas, bet vis tiek labai gražu, jauku ir į temą.

Kaip smagu matyti dar vieną LO iš tos pačios Helovino fotosesijos!

Aiva said...

Ir dar man patiko, kad darbelyje daug sluoksnių, vienas ant kito.

justess22 said...

Nuostabus darbelis...verčiantis susimąstyt...ypač, kai gyvenime atsiranda mažasis žmogutis, su kuriuo kartu atkeliauja tiek džiaugsmas, tiek nerimas, kad ką padarysiu ne taip...AČIŪ Tau, kad pasidalinai...

Karina said...

You make so gorgeous layouts!
Thank you for stopping by.