Thursday, February 24, 2011

Scrapbooking difficult times...

Title: 6 Stitches
Pavadinimas: 6 Siūlės
(*This post contains some great ideas on including meaningful journaling on your layouts, and scrapping your life as it is happening now...This is not a post for those who scrap chronologically).



Some may think it's odd to record such unpleasant and graphic photos in one's scrapbook albums, and judging by an overabundance of idyllic, romantic portrayals of majority of scrapper's and their children's lives, this page and choice of topic does seem unusually strange.

I do not dwell on the negative. Being our family's self-appointed journalist and historian, I document the accidents, the struggles, and trials of our life. I give the 'bad' as much attention as the 'good' stuff in my scrapbook pages.
This unfortunate event happened just a few days ago. I do not wish this on any parent, as there is no greater pain than to see your own child in pain.

*The positive that came out of this event, is that it revolutionized the way I scrap.
Before, I dreaded the entire process of ordering photos: the post-processing, editing, resizing, uploading over 300 shots, so that I may have enough photos when creativity inspires me. By the time I got around to scrapping those photos, I needed a different size, or a black & white instead of a color shot, etc. (by the way, I do not print my photos at home).

Tips on scrapping and capturing your current life as it unfolds:
  • For this layout, I wrote the journaling in an email to myself, the night after the even while the emotions and memory of the even was frame-by-frame accurate. I recorded word-by-word the sweet conversation between me and my son, while we waited in the ER for him to be stitched up. If I had waited a month or even a week, my journaling would not have been as poignant, and probably not as accurate.
  • Instead of worrying whether design constraints would allow for such lengthy journaling on the layout, I simply printed this self-emailed journaling, and place it behind the page with a noticeable 'Pull' tab.
  • Redefine 'perfect photos': As an owner of a digital SLR, this has been a challenge for me. I used to shun photos taken with a point-and-shoot, or mobile phones, having convinced myself they're of inferior quality. The photos featured on this layout were taken by my husband's iPhone, and without it, this page would not have existed.
  • Upload only a few photos (for 1-2 layouts), and pick them up at a local photo lab. There is no written rule that to place an order it has to be a huge 300 photo order. This was a big change for me, but now I'm able to precisely select the photos I have planned for my design, instead of guessing what I'll need for future layouts.

I hope some of my readers would leave their tips on how they have simplified their scrapping process. Hope to hear from you!
*** *** *** *** ***
Štai šviežias skrebukas, su šviežiom, prieš kelias dienas darytom nuotraukom. 
Šokiruojantis, nesmagus akim, bet tai yra žurnalistinio skrebinimo stiliaus ašis - užfiksuoti gyvenimą lyg dokumentinį, taip kaip veiksmas vystosi...neapglaistant cukriuku.

Tik prieš kelias dienas, Adomuko kakta trenkėsi į laiptą, ir pralošė šia dvikovą. Adrenalino nešami, nuskridome į reanimacinį skyrių.
Vakare kada sugrįžome jau užlopyti ir truputėlį nurimę, visi sumigo, o aš parašiau šio nelemto įvykio aprašymą el. laišku sau. Jaučiu jeigu būčiau atidėjus šį skrebuką 'kitam kartui', niekad nebūčiau sugebėjus taip tiksliai atsiminti to jautraus pokalbio tarp manęs ir sūnelio, kada jį laikiau reanimacinėj. Netgi liaudies patarlė teigia kad blankiausias rašalas yra tikslesnis negu auksinė atmintis :)

Antroj nuotraukoj pavaizduoju 'journaling' aprašymą. Didžiausias man (+) talpinti aprašymą blogoj skrebuko pusėj, tai kad tuomet neturu galvą sukti kaip man įkomponuoti viską ką noriu papasakoti ant puslapio paviršiaus, jeigu dizainas daug vietos tam neskiria.

Nuotraukos darytos vyro iPhone mobiliu. Man tai buvo nemažas barjeras - peržengti įsitikinimą kad nuotraukos darytos su muilinėm ar mobiliais yra vertos įamžinimo skrebukuose. Bet juk jei skrebinu žurnalistiniu stilium, tai įamžinu realų gyvenimą o ne išglamūrintą foto sesiją, ar ne?

Dar viena permaina mano skrebinimo eigoj, tai kad pradėjau užsakyti nuotraukas tik 1-2 skrebukam. Daugiau savęs nekankinu su 300 nuotraukų redagavimu.

*Tikiuosi mano skaitytojai taip pat pasidalins patirtim kas skatina Jūsų skrebinimo eigą? Kaip nekomplikuoti šio proceso?

Irma

*** *** *** ***
Supply List:

*Cardstock: Bazzill Basics Paper
*Patterned paper: Cosmo Cricket, Jenni Bowlin (die cut ledger).
*Paper borders: Doodlebug Designs Inc.
*Alphabet stickers: Basic Grey.
*Metal tag, chipboard shape (clock), Metal number plate, epoxy bubble: Making Memories.
*Brad: Pebbles Inc.
*Text sticker strip, canvas label, and rub-ons: 7gypsies
*Stickers: October Afternoon (spool and date).
*Metal pin and date stamp: JoAnn Scrap Essentials.
*Ink: Colorbox Clearsnap.
*Pen: Kuretake ZIG Millennium.
*Thread: Coats & Clark.
*Adhesive: 3M Scotch ATG 714, Thermoweb Zots.

16 comments:

Bi Medeiros said...

I loved the tips and totally agree with this idea that life should be scrapbooked as a whole, including difficult moments (it's therapeutic!). My son has a food phobia that is very hard for all of us to deal with and it was spreading all over his little life. Last year, I documented some difficult moments and also moments of joy and overcoming, and your post gives me strength to put these important things in my LOs and albums. Thanks for sharing!

Nadia Cannizzo said...

Oh Irma...! I am so sad for you. I understand 1000000% how bad things must have been...we try to protect our children from EVERYTHing, from the entire world..and to see so much blood coming down his face ..oh! I cant even think about it. You are also so so correct about the journalling..as you know I journal on my pages ...and sometimes I winder if my journaling makes sense to anyone else, because I always just journal the thoughts I had that day about me, the kids etc etc..I am so lucky to be able to print from home..all I have a pretty basic HP photosmart..and it REALLy does the job for me. I can print any time, any size , any colour etc etc. I can take a photo outside and come inside and print and scrap it...so yes you are right..you can capture the essence of that photo better if you scrap it quicker. ANd I figure its not that expensive because I only print in small batches..as in..a couple of photos here and there..instead of as you said 300 photos and God knows if I will use them all..:o) Why do we keep on scrapping when we probably have enough albums to fill a library... ? Because after the novelty of this new hobby wears off..you want to continue documenting "LIFE" and its not just about making pretty layouts/albums etc is it? So I agree 100%....journalling should be the key ingredient in most layouts! Hope you are OK too...:o)

Cindy Gay said...

The graphics are very nice. Good for your husband taking those pictures.

Julie Tucker-Wolek said...

I always scrap the good and the bad....and I really loveeeeeeee your lo! :):):):):):):):):):):):):):):):):):)

Remini said...

visu pirma tai uzuojauta del tokio ivykio... ir sveikatytes Adomukui ;) nuotraukose tai viskas labai baisiai atrodo... zaviuosi tavim, kaip tu gali tokias akimirkas fiksuoti ir dar taip graziai apipavidalinti... na man kazkaip ranka nekiltu... o gal?...
bet vis delto turi grazu skrebuka, o vaikutis tures tikrai jautru prisiminima apie mamos isgyvenimus
aciu, kad daliniesi

dalijablog said...

Dailus skrebukas, tegul sveiksta Adomukas, vargsiukas taip susizeide...:(O del nuotrauku ka tu sakai, tai ir as tai 'isgyvenu'...vis atrodo negi 'darysi kelione' spec. tik del dvieju-desimt nuotrauku...reik viso simto ;)

Lemurka said...

Irma,uzuojautos ir jums su vyru del isgyvento siaubo ir Adomui (nors randai vyrus puosia:).Greito gyjimo!Labai megstu tokius skrebukus. Patiko.Patys ka tik is ligonines grize. Fotoaparato su savim neemiau,bet telefonu irgi fotografavau,kad ir kokios s.. kokybes nuotraukos bebutu irgi kazkada suskrebinsiu

Chloe said...

Love the LO and the tips!! Thanks for sharing :-)
Thanks also for visiting my blog and leaving a lovely comment :-)
xx

vismaz said...

Na ir sviezumas darbelio! Varksas Adomukas, sveikatos jam ir greitai pasveikti ;) zaviuosi tavo drasa net ir po tokio streso sukurpti toki zavu darbeli! Nuotraukos kraupokos, gaila vaikiuko, bet manau kada nors jam bus svarbu, kad mama sugebejo iamzinti ne tik graziaja jo gyvenimo puse!

Unknown said...

Labai patiko skrebukas! Nuotraukos kaip is kokio siaubo filmo. :D Labai patiko skrebuko spalvos. Noriu as kraft spalvos lapu! Kazkaip LT neuzmaciau grynai kraft spalvos, vis kazkokiokios rudos ir rudos. Ai, kadanors. :)

Anonymous said...

labai fainas skrebukas, jei taip galima butu ji pavadinti, zinant tematika :) viskas apgalvota, kaip visada... labai gaila Adomuko... vargsiukas... jauciu ir jums buvo nemazas sokas... bet kaip sako "viskas gerai, kas gerai baigiasi" ;)
Marika

Anonymous said...

Nustebinai mane tuo, kad taip staigiai suskrebinai šį nelaimingą įvykį! Pajutau tavo susijaudinimą, sukrėtimą.
Teisingai padarei, kad nebesuki galvos dėl glamūrinių nuotraukų. Juk pati visad pabrėždavai, kad svarbu skrebinti tikras emocijas, o ne vien saldžias vaikų šypsenas. Tas pats pasakytina ir apie nuotraukas - ne visada TIKRAS emocijas pavyksta užfiksuoti profesionaliu fotoaparatu. Galim tik pasidžiaugt, kad turim tokius pažangius "mobiliakus". :D

Tavo skrebukas man priminė vieną mūsų nelaimę, kai ir mes budėjom ligoninėj prie Ajos lovytės. Tuomet tas įvykis mane stipriai sukrėtė ir aš labai norėjau jį suskrebinti, bet jokios nuotraukos neturėjau. Et, turėčiau bent telefoninę! Aišku, galiu skrebinti ir be nuotraukos, bet būtent nuotrauka geriausiai perduotų tos istorijos dramatiškumą. Kaip ir tavo atveju - mes akivaizdžiai matom Adomuko žaizdą ir net šiurpas nukrečia, daug pasakot nereikia, viską patys išgyvenam kartu su tavim.

Skrebuko dizainas labai patiko! Labai patiko, kad panaudojai adatą - ji tikra?

Aiva

Irma said...

Thank you all for your kind comments and well wishes for our little guy!
***
Ačiū visom skrebukėm (ir skrebukui Ignui ;) už komentarus ir linkėjimus sveikatai..
Aiva Ta adata tai nutrinamas rub-on'as, nors taip realiai atrodo, ane?
Pradinė mintis buvo praverti gryną adatą ten kur pavadinimo kanva, bet ne taip kontrastiška buvo...gana blanku, o ši labiau pasireiškė.

...VitDeko... said...

jetau jetau kokia nesmagi nelaime uzpuole tavaji berniuka.. labai uzjauciu ir linkiu kuo greiciau psveikti ;) bet tu tikra saunuole, kad toki skrebuka sukurpiai,smagu gyvenime matyti visas akimirkas :) nuotraukytes tikrai bauginancios..
va norejau pasiteirauti, nes daznai pamatau skrebukus su ligoniniu foto(na pvz kaip tavosios dabar) kaip pas jus ten JAV ziurima yra i tokios akimirkos iamzininima? nes man gulint ligoninej norejom isiamzinti su laseline(dienorasciui:)), tai daktares ne kaip i mus pasiziurejo, o paskiau ir replikavo, kad ne kokios cia atostogos :(... na tikiuos supratai mano minti, man tik idomu suzinoti kaip pas jus su tokios akimirkos tolerancija is aplinkiniu :)

Irma said...

Sypseniki: kadangi esu medike ir dirbu ligoninej, galiu patvirtinti is patirties ir pastebejimu, kad taip, istiesu JAV medikai yra labai tolerantiski fotografavimui.
Ligoninese mum medikam ikalta tos "patient's rights"...paciento teises, tai maza kas bijo pasipriesinti pries ligoni ir susilaukti nemaloniu skundu ligonines administracijai.
Kada gime mano suneliai, as paprasiau vyro kad svarbiausiai mazylius nufotografuotu. Jam bunant operacinej, seseles net pasiule ji nufotografuoti su leliuku.
Tai buvo mano pacios limitas, o kitiem tai atrodo visai norma pavyz. fotografuoti (ir net filmuoti (!) pati gimdymo procesa :O...Kiekvienas sau, bet tai ne man :D Bet JAV ir tai skaitoma labai normalu ir toleriuojama visa tai kas pacientui svarbu iamzinti.

...VitDeko... said...

Aciu Irma uz atsakyma :) pamaloninai mano smalsuma :)) ach gaila, kad pas mus tik mazais zingsneliais keliaujam i ligonio teises.. tikiuos pasieksim cia toki lygi kai bus tolerantiskesni daktarai..